Reklamos stendai, vitrin\u0173 manekenai, savyje paskend\u0119 \u017emon\u0117s, bruzdan\u010dios gatv\u0117s \u2013 kasdieniai Niujorko gyvenimo atributai. Daug spalv\u0173, daug triuk\u0161mo, daug skub\u0117jimo. Nors ir pragyvenau ten vienus metus, bet taip ir nepritapau prie \u0161io magi\u0161ko, kerin\u010dio ir kartu varginan\u010dio kasdienyb\u0117s srauto, likau daugiau steb\u0117tojas, laikinas gyventojas. Ir vis d\u0117lto tame mieste praleistas laikas man buvo labai prasmingas, pripildytas k\u016brybini\u0173 ie\u0161kojim\u0173, gyvenimo i\u0161minties ie\u0161kojim\u0173.<\/p>\n
<\/p>\n
Mano fotografij\u0173 serija \u201eNiujorko kaleidoskopas\u201c \u2013 bandymas panagrin\u0117ti ir pazonduoti, koks tas niujorkieti\u0161kas gyvenimas. Pasirinkau naudoti atsitiktin\u0117s dvigubos ekspozicijos metod\u0105. Beveik vis\u0105 laik\u0105 su savimi ne\u0161iojausi fotoaparat\u0105 ir steb\u0117jau visk\u0105, kas atsiverdavo prie\u0161 mano akis, kasdienius, eilinius Niujorko \u012fvykius, be suplanavimo registravau ak\u012f patraukusius vaizdus, ir jie savaip susijungdavo juostel\u0117je \u012f nei\u0161skiriam\u0105 linij\u0173, d\u0117mi\u0173, fakt\u016br\u0173, spalv\u0173 rezgin\u012f. Kai pasiimdavau i\u0161ry\u0161kintas skaidri\u0173 juosteles ir pa\u017evelgdavau \u012f jas pirm\u0105 kart\u0105, vaizd\u0173 susipynimas visada mane nustebindavo, o kartais apimdavo nusivylimo jausmas, nes atrod\u0117, kad tai tik ka\u017ekokia vaizd\u0173 kakofonija. Bet pasitaikydavo ir \u012fdomi\u0173 siurpriz\u0173, intriguojan\u010di\u0173, jaudinan\u010di\u0173 gyvenimo sugretinim\u0173, kurie suskamb\u0117davo ir savo spalv\u0173 darna, ir kompozicija, ir unikalia gyvenimo interpretacija.<\/p>\n
<\/p>\n
Menin\u0117 fotografija turi savit\u0105 kalb\u0105. Nors ir vadovaujasi tais pa\u010diais estetiniais principais kaip ir kiti vaizduojamieji menai, vis tik jos savitumas yra paremtas tuo, kad fotoaparatas adekva\u010diai ir tiksliai atkartoja pasaulio realyb\u0117s i\u0161orines aprai\u0161kas, ir tai suprasdamas fotografas ie\u0161ko individualaus savo kadro i\u0161skirtinumo, ie\u0161ko ypating\u0173 i\u0161orini\u0173 s\u0105lyg\u0173, ypating\u0173 rei\u0161kini\u0173, ypatingos akimirkos. Da\u017enai fotografijos vertingumas tuo aspektu ir matuojamas. Didel\u0117s reik\u0161m\u0117s turi fotografo gyvenimi\u0161ka ir kult\u016brin\u0117 patirtis, filosofinis ir estetinis pasaul\u0117vaizdis. Dar prie\u0161 sustingdama juostel\u0117je gyvenimo akimirka yra jau sumodeliuota, sukadruota ir i\u0161skai\u010diuota.<\/p>\n
<\/p>\n
Fotografuodamas Niujork\u0105 a\u0161 kaip tik stengiausi atsisakyti i\u0161ankstinio suplanavimo ir konceptualizavimo. Tiesiog stengiausi \u012fsileisti prie\u0161 mano akis judant\u012f informacijos sraut\u0105, neie\u0161koti ypating\u0173 situacij\u0173 ar s\u0117kming\u0173 kadr\u0173 \u2013 leidau sau laisvai steb\u0117ti aplink mane vykstant\u012f gyvenim\u0105, stengiausi jo nevertinti, stengiausi savo veiksmais jo paveikti ar kaip nors sure\u017eisuoti. Nor\u0117josi, kad pats gyvenimas visose savo aprai\u0161kose b\u016bt\u0173 aktyvus \u0161io k\u016brybinio proceso dalyvis. V\u0117liau ap\u017ei\u016brin\u0117damas skaidres ar s\u0117d\u0117damas prie kompiuterio band\u017eiau jau pats \u0161ifruoti, ai\u0161kintis ir suprasti dvigub\u0173 vaizd\u0173 kalb\u0105. Jeigu fotografija prikaustydavo mano d\u0117mes\u012f ilgesn\u012f laik\u0105, jeigu neleisdavo mano intelektui lengvai papasakoti ri\u0161li\u0105 istorij\u0105 ar suformuoti \u012fdomi\u0105 koncepcij\u0105, jeigu sujudindavo mano vertinimo ir inertinio kategorizavimo pamatus, jeigu sugeb\u0117davau \u012fsiklausyti ir i\u0161girsti, k\u0105 patys vaizdai nori man pasakyti, tai t\u0105 fotografij\u0105 atrinkdavau parodai. Da\u017enai tie du kadrai yra tam tikroje prie\u0161prie\u0161oje, tarp j\u0173 u\u017esimezga savitas dialogas, jie vienas kit\u0105 papildo. Bet kadangi tie vaizdai jungiasi \u017eaismingo atsitiktinumo d\u0117ka jiems nepavyksta organi\u0161kai susijungti ir papasakoti koki\u0105 nors logi\u0161k\u0105, i\u0161baigt\u0105, intelektui suprantam\u0105 gyvenimi\u0161k\u0105 novel\u0119. Visada lieka vertinimo ir supratimo nei\u0161baigtumas, lieka neatsakyti klausimai, lieka atviras kvietimas tiesiog b\u016bti, b\u016bti su tuo gyvu pa\u017einimo- atpa\u017einimo-suvokimo procesu.<\/p>\n
<\/p>\n
Toks procesas reikalauja nuolatinio suvokimo atsinaujinimo, i\u0161sivadavimo i\u0161 stereotipini\u0173 vertinim\u0173, i\u0161 inerti\u0161ko m\u0105stymo. Kai leidi protui tik steb\u0117ti, jud\u0117ti laisvai nuo vienos nuotraukos vietos prie kitos, leidi d\u0117mesiui pereiti nuo vieno vaizdo prie kito, palaipsniui pradeda formuotis supratimas, kad tarp atsitiktinai sugretint\u0173 vaizd\u0173 slypi gilesn\u0117s s\u0105sajos, vaizdai prabyla ir pradeda pasakoti savaip \u2013 ne\u012fprastai, padrikai, neri\u0161liai, bet pasakoja apie reik\u0161mingus ir gilius bendra\u017emogi\u0161kus dalykus. Vaizd\u0173 susiliejimas gali prajuokinti ar suerzinti, nuraminti ar \u0161okiruoti, nustebinti ar u\u017eblokuoti suvokim\u0105. \u017dinoma, tai labai individualus procesas, ir kiekvienas, priklausomai nuo nuotaikos ir pastangos atsiverti naujiems vizualiems patyrimams, gali pamatyti ka\u017ek\u0105 i\u0161skirtinai savo…<\/p>\n
<\/p>\n
Kiekviena fotografija man savaip \u012fdomi, bet a\u0161 pasirinkau vien\u0105, apie kuri\u0105 nor\u0117\u010diau papasakoti pla\u010diau savaip interpretuodamas. \u0160ioje fotografijoje vaizduojamas vyras su skryb\u0117le, laukiantis metro stotel\u0117je, o kitame u\u017eklojan\u010diame kadre ant tamsaus laipt\u0173 tur\u0117klo grubiai i\u0161r\u0117\u017etas u\u017era\u0161as \u201eMESK\u201c ir tolumoje matomi automobiliai. Visa fotografija tamsi tarsi prieblandoje, ir tik gele\u017einkelio b\u0117giai veda \u012f \u0161vies\u0105, o tais b\u0117giais \u012f kit\u0105 pus\u0119 nuva\u017eiuoja traukinys. Kitame kadre esantys automobiliai taip pat yra lyg potenciali galimyb\u0117 pajud\u0117ti ka\u017ekur i\u0161 \u0161itos stotel\u0117s. I\u0161 tamsos \u012f \u0161vies\u0105 \u2013 pa\u017e\u012fstama koncepcija. Bet t\u0119skime toliau. Kadro viduryje ant platformos stovi \u017emogus juodais \u017eyd\u0173 ortodoks\u0173 r\u016bbais \u2013 juodu apsiaustu, juoda skryb\u0117le; stovi vieni\u0161as, ramus ir orus. Jokio skub\u0117jimo, jokio sudirgimo, jokio nekantrumo \u2013 atrodo gal\u0117t\u0173 stov\u0117ti vis\u0105 am\u017einyb\u0119, gal tas jo laukiamas traukinys niekada ir neatva\u017eiuos. Ramus laukimas, susiliejant su j\u012f supan\u010dia aplinka, susitaikymas su aplinka ir pa\u010diu savimi. Kitame kadre negrabiai a\u0161triu daiktu i\u0161r\u0117\u017etas ant tur\u0117klo \u017eodis stipriai kontrastuoja su ta ramia \u017emogaus laikysena. Romumas ir agresija. Matyt kokiam nors savo vietos gyvenime ie\u0161kan\u010diam jaunuoliui nor\u0117josi ka\u017ekaip save \u012fsiam\u017einti, palikti savo p\u0117dsak\u0105. Kadangi tas u\u017era\u0161as i\u0161r\u0117\u017etas Niujorke, su lietuvi\u0161ku \u017eod\u017eiu jis nieko bendro neturi. A\u0161 ilg\u0105 laik\u0105 ne\u017einojau, k\u0105 jis rei\u0161kia, tiesiog galvojau: \u0161iaip atsitiktinis raid\u017ei\u0173 kratinys. Bet, kai pasidom\u0117jau internete, su\u017einojau, kad tuo \u017eod\u017eiu apib\u016bdinamas \u017emogus, turintis i\u0161skirtini\u0173 savybi\u0173, gali\u0173. Ir tada, kai \u017evilgsnis v\u0117l juda atgal link laukian\u010dio \u017eydo, jis juda kartu su tuo jaunuolio brutaliu noru susireik\u0161minti ir tada ateina supratimas, kad svarbias savybes turi tas tylusis \u017emogus, tas savo viet\u0105 ir vert\u0119 \u017einantis \u017emogus, tas aplinkos ir \u012fvyki\u0173 nepaveiktas \u017emogus. O tas kitas, kurio kadre ir n\u0117ra, rai\u017eydamas tur\u0117kl\u0105 galvojo, kad tai ka\u017ekokiu b\u016bdu suteikia jam gali\u0173 ar \u012fteisina jo galias, bet liko tik negrabus \u017eenklas lyg koks vizualinis keiksma\u017eodis, kontrastuojantis su ramia \u017eydo fig\u016bra. Kaip koks beribiame laike nenuilstamas, piktas romi\u0173j\u0173 persekiojimas.<\/p>\n
<\/p>\n
Sukant kaleidoskop\u0105 stikliukai viduje kaitaliodamiesi akimirksniui sustingsta kokiame nors spalvingame ornamente, kit\u0105 akimirksn\u012f jau kitame. Nedidelis krustel\u0117jimas ir jau ka\u017ekas nauja, pabandysi pasukti atgal, bet jau tas pats ornamentas nesugr\u012f\u0161. Man fotografuojant vaizdai lyg kaleidoskopo stikliukai sustingo \u012fvairiuose vaizduose. Antikin\u0117 skulpt\u016bra globoja i\u0161plerus\u012f, negrabiai sn\u016bduriuojant\u012f vyr\u0105, Disn\u0117jaus \u017eaislai erzina ir juokiasi i\u0161 laisv\u0117s statulos, aukso atspind\u017eiai klojasi ant \u0161aligatvio po merginos ir \u0161uniuko kojomis… Kai a\u0161 vis i\u0161 naujo pasi\u017ei\u016briu \u012f savo Niujorko fotografijas, kiekvien\u0105 kart\u0105 a\u0161 pamatau ka\u017ek\u0105 naujo, suprantu kitaip nei anks\u010diau. Tikiuosi, kad ir \u0161ios parodos \u017ei\u016brovas gal\u0117s pamatyti \u0161iuose darbuose ka\u017ek\u0105 \u012fdomaus ir svarbaus pa\u010diam sau.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Reklamos stendai, vitrin\u0173 manekenai, savyje paskend\u0119 \u017emon\u0117s, bruzdan\u010dios gatv\u0117s \u2013 kasdieniai Niujorko gyvenimo atributai. Daug spalv\u0173, daug triuk\u0161mo, daug skub\u0117jimo. Nors ir pragyvenau ten vienus metus, bet taip ir nepritapau prie \u0161io magi\u0161ko, kerin\u010dio ir kartu varginan\u010dio kasdienyb\u0117s srauto, likau daugiau steb\u0117tojas, laikinas gyventojas. Ir vis d\u0117lto tame mieste praleistas laikas man buvo labai prasmingas, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15234,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-665","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-new-york"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/665","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=665"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/665\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15235,"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/665\/revisions\/15235"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15234"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=665"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=665"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/baltramaitis.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=665"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}